Tikėjimo išpažinimas

Mes tikime:
– į Vienintelį Tikrąjį Dievą, kuris apsireiškė žmonėms, kaip esantis Trijuose Asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šventoji Dvasia. P.Įst.6,4; Mt.28,19; 1Jn.5,7;
– į Dievą, Kūrėją viso kas matoma ir nematoma. Pr.1,1; Kol.1,16;
– kad 66 knygų kanono Biblija yra Šventi Dievo įkvėpti, vieninteliai neklaidingi Raštai. 2Pet.1,21; 2Tim.3,15-17;
– į Jėzaus Kristaus nekaltą prasidėjimą, nenuodėmingą gyvenimą, stebuklus, kuriuos Jis padarė, Jo atperkamąją mirtį, prisikėlimą kūne, įžengimą į Dangų, užtarimą Tėvo akivaizdoje, Jo antrąjį atėjimą, kaip palaimintą viltį visų tų, kurie įtikėjo Jėzų Kristų. Iz.7,14; Mt.1,23; Jn.20,30; Žyd. 7,25-26; 1Kor.15,3-4; ApD. 1,9-11; Žyd. 9,24; 1 Tes. 4,13-18; Ap.D. 1,11;
– kad žmogus yra sukurtas Dievo; vėliau nusidėjo per nepaklusnumą Jam. Pr.1,26-31; Pr. 3,1-7; Rom.5,12-21;
– kad išgelbėjimas žmogui suteikiamas dovanai, tikėjimu į Jėzų Kristų, kuris atpirko mus iš nuodėmių. Ef.2,8; Tit.3,5; 1Kor.15,3-4; Gal. 2,16;
– kad žmogaus atgimimas iš aukšto vyksta per Dievo Žodžio priėmimą ir tikėjimą į Jėzų Kristų, veikiant Šventajai Dvasiai. Jn.3,5-6; 1Jn.5,10-13; Jok.1,18;
– į Vienintelę Visuotinę Kristaus Bažnyčią, kurią Jis sukūrė iš kiekvienos padermės ir kalbos, žmonių bendruomenės ir tautos. Mt.16,18; Ef.3,4-6;Apr.5,9.10;
– kad krikštas atliekamas pilnu panardinimu į vandenį vardan Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Mt.3,16-17; Mt.28,19;
– į krikštą į Šventąją Dvasią su kitų kalbų ženklu. Ap.D.2,2-4; Ap.D.10,44-46; Ap.D.11,14-16; Ap.D.19,6;
– į Šventosios Dvasios dovanų veikimą, jo Bažnyčioje kaip neatšaukiamą Dievo nuostatą. 1Kor.12,4-11; Ef.4,7-16;
– kad visiems, kurie įtikėjo, Dievas liepia elgtis šventai ir gyventi Dievui tinkamą gyvenimą. 1Pet.1,14-16; Žyd.12,14; 1Tes.4,1-7;
– į dieviškąjį ligonių išgydymą, pagal jų tikėjimą ir Dievo valią. Mt.8,13; Jok.5,13-16;
– kad duonos laužymas yra Jėzaus Kristaus įsakymas, atliekamas Jo Bažnyčioje, kaip Jo kančios ir mirties prisiminimas iki Jo antrojo atėjimo. Mt.26,26-29; 1Kor.11,23-32;
– į visų, įtikėjusių į Kristų mirusiųjų, prisikėlimą kūne ir gyvųjų kūno perkeitimą, Jo antrojo atėjimo metu. Jn.5,28; 1Kor.15,22-24; 1Tes.4,14-18;
– į Kristaus antrąjį atėjimą, Jo Tūkstančio Metų karalystę šioje žemėje po didžiojo sielvarto, kai šėtonas bus sukaustytas tūkstančiui metų. Apr.20,1-6; Iz.11,6-9;
– į prisikėlimą visų, neatgailavusių dėl savo nuodėmių, kurie atmetė Dievo meilę, ir jų amžiną bausmę. Jn.5,29; 2Tes.1,9; Apr.20,10-15;
– kad Dievas sukurs naują žemę ir naują dangų, šventųjų amžiną bendravimą su Dievu. Apr.21,1-7.